BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//AllEvents.lt//NONSGML Event//EN
BEGIN:VEVENT
UID:59299@allevents.lt
DTSTAMP:20260418T104518Z
DTSTART:20251113T183000
DTEND:20251113T222000
SUMMARY:Marius Ivaškevičius „RUSIŠKAS ROMANAS“ (Rež. Oskaras Koršunovas) - AllEvents.lt
DESCRIPTION:https://allevents.lt/teatras/vilnius/vilniaus-senasis-teatras/59299-teatras-marius-ivaskevicius-rusiskas-romanas-rez-oskaras-korsunovas-vilnius-2025-bilietai\nDviejų dalių dramos spektaklis              Dramaturgo Mariaus  Ivaškevičiaus pjesėje pasakojama apie rašytojo Levo Tolstojaus šeimoje vykstančią  dramą kelis mėnesius iki rašytojo mirties. Tačiau L. Tolstojaus nei pjesėje,  nei spektaklyje nėra. Pagrindine šios dramos ašimi tapo L. Tolstojaus žmona  Sofja Andrejevna. Pjesėje moters meilė – aistringa, beatodairiška, nežmoniška,  visa kurianti ir visa griaunanti. Dramaturgas ir režisierius L. Tolstojaus  žmonos personaže įžvelgė ir koncentravo daugelio rašytojo moterų personažų  (visų pirma – Anos Kareninos) bruožus.Vienas iš pagrindinių personažų  – Čertkovas, kuris yra realus istorinis asmuo, tapęs L. Tolstojaus šeimos  draugu, įgijęs besąlyginį rašytojo pasitikėjimą, tapęs jo „žmogumi – slaptuoju  ginklu“ bei rašytojo šeimyninį gyvenimą paskutiniais jo gyvenimo metais  pavertęs pragaru.Ant traukinio bėgių, o  išties ant istorijos bėgių, kurie spektaklyje tampa pamatiniu įvaizdžiu,  metafora, atsiduria kultūriniai stereotipai, iliuzijos, pavydas, genijaus,  rusiškumo mitas, kurie traiškomi istorijos ir šiandienos lokomotyvo.O. Koršunovo teigimu,  „Rusiškas romanas“ – daugiasluoksnė, daug temų atverianti pjesė, nagrinėjanti  kūrybos ir realaus gyvenimo sanklodas, kalbanti apie moteriškumą bei tai, ką  moteriai reiškia gyventi su genijumi, o genijui – su moterimi, analizuojanti  politines temas, kurios tampa ypač aktualios, kai Europoje susiduriame su  kylančia radikalios dešinės banga.Reikia pridurti, ir kai  šiandieninė Rusija tampa fašistine valstybe. Tai spektaklio kontekstą itin  veikia. Rusijos karo prieš Ukrainą, geopolitinių, politinių poslinkių kontekste  spektaklis įgavo naujų prasmių, tapo dar aktualesnis, kontraversiškesnis.Šią pjesę M. Ivaškevičius  parašė rusų kalba, pirmą kartą pastatyta 2017 m. Maskvos V. Majakovskio teatre,  įvertinta apdovanojimu „Auksinė kaukė“, kaip geriausias tais metais Rusijoje  suvaidintas dramaturgijos kūrinys. Dabar tai skamba kone ironiškai.Oskaras Koršunovas (2018  m.):„Su šia pjese nutiko taip,  kaip visad nutinka su Ivaškevičiaus dramaturgija: kokią gerą pjesę jis sukūrė,  pradedi suvokti tik tuomet, kai ją pastatai teatro scenoje. Taip buvo atsitikę  ir su jo „Išvarymu“, taip dabar ir čia. Juk šiuolaikinė drama yra ne tik tai,  ką dramaturgas sukuria dabar. Tikra šiuolaikinė drama yra ta, kuri ir sukuriama  dabar, ir kuri suteikia impulsą, padiktuoja visam mūsų teatrui naujos sceninės  kalbos pavyzdį. Tai tikrai egzistuoja šioje Ivaškevičiaus pjesėje.“Marius Ivaškevičius (2025  m. kovas):„Pjesės „Rusiškas  romanas“ sumanymo laikas sutapo su Maidano revoliucijos Kijeve pradžia.  Netrukus po to įvyko Krymo aneksija, Rusija pradėjo nepaskelbtą karą Donbase ir  mane apniko dilemos, ar tikrai noriu rašyti šią pjesę. Po maždaug pusės metų  apmąstymų nutariau, kad vis dėlto toks kūrinys gali turėti prasmę. Kad  vėlyvasis Levas Tolstojus – pacifistas ir bet kokio imperializmo priešininkas –  galėtų būti kitokios Rusijos simbolis. Jeigu Rusijos miestų aikštėse paminklai  būtų statomi jam, o ne Stalinui ir Kalašnikovui, Rusija šiandien būtų kitokia.  Rašydamas šią pjesę įdėjau ne vieną politinę nuorodą į autoritarinę Putino  Rusiją, būdamas tikras, kad žiūrovas jas nesunkiai išgliaudys. Viena jų – apie  Maskvą, kurioje kas dieną kas nors nužudomas – atsirado kaip reakcija į Boriso  Nemcovo nužudymą. Tą gilią naktį rūsyje rašiau pjesės finalą. Po to įsijungiau  internetą ir pamačiau, kas ką tik įvyko ant tilto prie Kremliaus. Porą valandų  stebėjau tiesioginę transliaciją, kaip žmonės Maskvoje renkasi prie nužudyto Rusijos  opozicijos lyderio. Po to vėl nusileidau į rūsį ir parašiau tą aukščiau minėtą  frazę. Su nuostaba stebėjau, kaip daugybėje po premjeros Maskvoje atsirandančių  recenzijų niekas nepastebi tų mano politinių aliuzijų. Kol vienas Rusijos  teatro tinklaraštininkas surinko visas jas į krūvą ir paskelbė savo  platformoje. Padėkojau jam, sakydamas, kad jis vienintelis jas pastebėjo. Į tai  jis man atsakė: „Patikėkit, visi jas mato ir girdi, tik bijo apie tai rašyti.“  Be abejo, šiandien, matant, kaip Rusijoje nugalėjo fašizmas, tos mano viltys,  kad pjesė apie L. Tolstojų gali ką nors ten pakeisti, atrodo naivios. Ir jeigu  šiandien manęs paklaustų, ar aš ją rašyčiau kitaip, atsakyčiau: Ne. Aš jos  apskritai nerašyčiau. Ir ne tik jos. 2022 m. prasidėjusi plataus masto Rusijos  invazija į Ukrainą nubraukė daugybės mano iki tol rašytų politinių pjesių  prasmę. Ir ne tik mano. Deja, mes tik rašytojai, o ne pranašai. Gyvename ir  veikiame realiame laike, nežinodami, ką tas laikas mums ruošia.“ ///                Perspėjame, kad spektaklio metu scenoje rūkoma.    Spektaklio premjera – 2018 m. rugsėjo 15 d.Nuotr. Lauros Vansevičienės
LOCATION:Vilnius, Jono Basanavičiaus g. 13, Vilniaus Senasis Teatras
BEGIN:VALARM
TRIGGER:-P2D
ACTION:DISPLAY
DESCRIPTION:Go to Marius Ivaškevičius „RUSIŠKAS ROMANAS“ (Rež. Oskaras Koršunovas)!
END:VALARM
END:VEVENT
END:VCALENDAR