BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//AllEvents.lt//NONSGML Event//EN
BEGIN:VEVENT
UID:89549@allevents.lt
DTSTAMP:20260418T065926Z
DTSTART:20251206T190000
DTEND:20251206T210000
SUMMARY:Iškilmingas koncertas Didžiojo Vilniaus seimo 120-mečiui - AllEvents.lt
DESCRIPTION:https://allevents.lt/koncertai/vilnius/lietuvos-nacionaline-filharmonija/89549-koncertas-iskilmingas-koncertas-didziojo-vilniaus-seimo-120-meciui-vilnius-2025-bilietai\nAtlikėjai:LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)Valstybinis choras VILNIUS(meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas)Solistai:IEVA JUOZAPAITYTĖ (sopranas)VYTAUTAS JUOZAPAITIS (baritonas)Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASPrograma:MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Uvertiūra „Kęstutis“  (Jurgio Juozapaičio instrumentuotė)MIKAS PETRAUSKAS – Birutės arija iš operos „Birutė“JUOZAS TALLAT-KELPŠA – Harmonizuota lietuvių liaudies  daina „Už aukštųjų kalnelių“BALYS DVARIONAS – Dalios arija iš operos „Dalia“VYTAUTAS KLOVA – Ūdrio arija iš operos „Pilėnai“AMILCARE PONCHIELLI – Operos „Lietuviai“ uvertiūra; Aldonos  arija; Aldonos ir Arnoldo duetas iš operos „Lietuviai“DONATAS ZAKARAS – „Gloria Patri“ iš „Magnificat“ (liturginis  tekstas) chorui ir styginių orkestruiLINAS RIMŠA – „Cantus. Amemus“ (Jono Radvano Lietuvio,  Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus tekstai) sopranui, chorui ir orkestruiALGIRDAS MARTINAITIS – „Himnas meilei“ iš oratorijos „Tikėjimo  ir vilties invokacijos“ chorui ir orkestrui (liturginiai, laisvės kovų archyvo,  Vinco Mykolaičio-Putino, autoriaus tekstai)VYTAUTAS KERNAGIS – „Baltas paukštis“ solistams, chorui  ir orkestrui (Vilhelmo Čepinskio aranžuotė)Filharmonijos fojė veikia  Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta parodaParodos rengėjai: Lietuvos  nacionalinis muziejus ir Lietuvos nacionalinė filharmonijaParodos kuratorė Jūratė GudaitėArchitektė Giedrė NarbutienėDizainerė Jurga KarosaitėĮgyvendindama LR Seimo paskelbtus Didžiojo Vilniaus seimo 120-mečio  atmintinus metus, Lietuvos nacionalinė filharmonija organizuoja iškilmingą  koncertą bei parodą, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Koncerte,  kuriame pasirodo žymiausi atlikėjai, skambės istoriškumo bei sakralumo dvasią  perteikiantys lietuvių autorių kūriniai – nuo 150-ųjų Čiurlionio metinių žymos  iki šiuolaikinių kūrėjų opusų – ir Lietuvos vardą į muzikos istoriją įrašiusio  garsaus XIX a. italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchiellli operos „Lietuviai“  fragmentai.Prieš 120 metų, 1905 m. gruodžio 4–5 d., Vilniuje  surengtas pirmasis lietuvių suvažiavimas buvo didžiulės reikšmės įvykis,  liudijantis stiprų tautos norą ir valią susivienyti ir siekti Lietuvos  nepriklausomybės.Amžininkų liudijimu, mintis Vilniuje sušaukti tautos  atstovų suvažiavimą kilo Jonui Kriaučiūnui. Pasidalinus idėja su Jonu  Basanavičiumi ir Petru Vileišiu, buvo nutarta suvažiavimą šaukti nedelsiant,  todėl 1905 m. lapkričio 2 d. į „Vilniaus  žinių“ redakciją buvo pakviesta apie 20 iniciatyvių tautiečių, kuriems  J. Basanavičius išdėstė sumanymą ir pasiūlė sudaryti organizacinį suvažiavimo  komitetą. Į jį buvo išrinkta 15 įvairių politinių pažiūrų šviesuomenės veikėjų,  o pirmininko pareigos patikėtos J. Basanavičiui. 1905 m. lapkričio 11 d. „Vilniaus žinios“ išspausdino  „Atsišaukimą į lietuvių tautą“, kuriame iš visų valsčių ir parapijų tautiečiai buvo  kviečiami atvykti į Vilnių ir gruodžio 4–5 d. kartu aptarti savo krašto, tautos  esamą padėtį, nuspręsti, kokiais būdais siekti geresnės ateities.Deleguoti atstovai susirinko ne tik iš visos Lietuvos,  bet taip pat iš Latvijos, Rusijos, Lenkijos ir Ukrainos. Lietuvių atstovų suvažiavimas, netrukus pavadintas Didžiuoju  Vilniaus seimu, Miesto salės rūmuose (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija)  dirbo dvi dienas. Pagrindinis klausimas, sukėlęs daugiausia ginčų, buvo  reikalavimas autonomijos Lietuvai su demokratiškai išrinktu seimu Vilniuje,  taip pat priimti keturi pagrindiniai nutarimai, kurie skelbė apie kovą su caro  valdžia, reikalavimus, kad valsčiuose, bažnyčiose ir mokyklose būtų vartojama  prigimtinė lietuvių kalba, kad mokyklos būtų tautiškos ir jose mokytų žmonių  parinkti mokytojai. P. Vileišio spaustuvės išleisti 36 000  egzempliorių tiražu, nutarimai išplatinti po visą kraštą. Juose skelbiami  tautos politiniai tikslai bei lūkesčiai padrąsino ir įkvėpė Lietuvos visuomenę  tolesnei kovai. Visoje Lietuvoje, ypač Vilniuje, ėmė stiprėti kultūrinė ir  visuomeninė veikla. Kūrėsi meno, mokslo, švietimo draugijos, buvo steigiami  lietuviški laikraščiai ir lietuviškos mokyklos, rengiami lietuviški vaidinimai,  koncertai ir vakarai.Didžiajame Vilniaus seime iškelta Lietuvos autonomijos  idėja buvo įgyvendinta 1918 m. vasario 16-ąją, kai Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti  nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine  Vilniuje“.
LOCATION:Vilnius, Aušros Vartų g. 5, Lietuvos nacionalinė filharmonija
BEGIN:VALARM
TRIGGER:-P2D
ACTION:DISPLAY
DESCRIPTION:Go to Iškilmingas koncertas Didžiojo Vilniaus seimo 120-mečiui!
END:VALARM
END:VEVENT
END:VCALENDAR