LLLLOVE | Alfabetizuota meilės istorija. Šiuolaikinės operos festivalis NOA

9-asis šiuolaikinės operos festivalis NOA

2025 10 22, trečiadienis, 18.00

2025 10 23, ketvirtadienis, 19.00

2025 10 23, ketvirtadienis, 21.00

Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažoji salė (Gedimino pr. 4, Vilnius)

LLLLOVE

Alfabetizuota meilės istorija

Premjera

Opera LLLLOVE gimė iš kūrybinio eksperimento, įkvėpto Karen Reimer (publikuojančios Eve Rhymer vardu) romano „Legendary Lexical Loquacious Love“. Šioje knygoje meilės romano tekstas išardomas ir iš naujo surikiuojamas griežta abėcėlės tvarka. Sekdami šia konceptualia trajektorija, operos kūrėjai kelia provokuojantį klausimą: ar meilė išlieka prasminga, kai iš jos pašalinamas naratyvas, emocinis tempas, o prasminis laukas formuojamas remiantis vien struktūrine kalbos logika?

Kūrinyje atsisakoma klasikinio siužeto ir vietoje linijinio pasakojimo žiūrovui siūloma patirtis, grįsta gyva kalbos, garso ir judesio sąveika. Čia raidės tampa kompozicijos varikliu: nuo A iki Z besivystančiame veiksme gestai, garsai, kūnai ir tyla įgyja kryptį, tarsi paklusdami alfabetinei tvarkai, tačiau drauge kurdami naujas prasmines trajektorijas.

Operos dramaturgija plėtojama pasitelkiant aiškias opozicijas: gyvas atlikimas vs elektroninis įrašas, judantis vs statiškas vaizdas, balsas vs instrumentas, kalba vs melodija, harmonija vs triukšmas. Šios priešpriešos padeda žiūrovui permąstyti, ką reiškia „meilės išraiška“: ne kaip pasakojimas su pradžia ir pabaiga, o nuolat besiformuojanti struktūra, veiksmas, kuriame skleidžiasi skirtingos reikšmės.

LLLLOVE – tai sceninis ritualas, atspindintis šiuolaikinį, intelektualiai intensyvų santykį su emocijomis: išskaidytą, reflektuojamą, tačiau vis dar įsikibusį žmogiško troškimo suprasti ir susieti. Tai ne romantinės istorijos perteikimas, o jautrus, daugiabriaunis žvilgsnis į tai, kaip meilė gali egzistuoti – be pasakojimo, bet su visomis savo priešybėmis, abejonėmis ir naujais kodais.

Alfabetizuota meilės istorija LLLLOVE kviečia žiūrovą kelti klausimą: ar vis dar lieka vietos meilei, kai išnyksta tai, kas pažįstama? Kai griūva nusistovėjusios tvarkos, o jų vietą užima nenuspėjamos, dar neapibrėžtos struktūros?

Pagal Eve Rhymer (Karen Reimer) romaną „Legendary Lexical Loquacious Love“

Kompozitorius Jonas Jurkūnas

Judesio režisierė Erika Vizbaraitė

Scenografė Ona Juciūtė

Kostiumų dailininkė Liucija Kvašytė

Skulptorius Donatas Jankauskas-Duonis

Šviesų dailininkas Dainius Urbonis

VJ Ervinas Gresevičius

Garso režisierius Roberto Becerra

Veikėjai: Sigita Juraškaitė (šokėja), Nikita Berezko (šokėjas), Gunta Gelgotė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Paulius Klangauskas (tenoras), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), Salomėja Kalvelytė (fleita), Paula Bagotyriūtė (fortepijonas), Filippos Raskovic (klavišiniai), Dominykas Snarskis (perkusija)

Kompozitorius Jonas Jurkūnas:

„Tęsiame šios knygos nubrėžtą trajektoriją tyrinėdami reikšmės tvarumą ir atsparumą įvairaus pobūdžio įrėminančioms operacijoms. Karen Reimer įtikimai įrodė, kad meilės romano teksto alfabetizavimas nepanaikina galimybės romano reikšmėms gyvuoti toliau visuose lygmenyse. Juolab esame tikri – tam tikrais atvejais įrėminančios struktūros ne įkalina, ne apriboja, o išlaisvina tekste esančias reikšmes ir įgalina jas jungtis į vis naujas konsteliacijas. Muzikoje ieškojau būdų atrasti išlaisvinantį santykį per skambesį, atliepiantį Reimer knygos dvasią. Šiame romane alfabetizavimas supriešinamas su reikšmių struktūromis. Taip keliamas klausimas – kas lieka po tokios struktūruojančios procedūros? Operoje mes ėjome to paties klausimo keliu, ieškojome formalių opozicijų, kuriomis taipogi galėtų laisvai funkcionuoti knygos reikšmių universumas.

Buvo smalsu tyrinėti, kaip formuojantys ir įrėminantys komponavimo principai gali padėti absoliučiai laisvai gyvuoti knygoje esančioms reikšmėms. Ši laisvė galbūt teigia savotišką nedualumą, kai žmogaus siekis įprasminti supantį pasaulį, atpažinti, įvardyti reikšmes, bei Visatos gaivališkasis tolydusis iracionalumas sutampa ir tampa vienos valandos trukmės klausimu. Taigi, kas lieka? Lieka meilė.“

Judesio režisierė Erika Vizbaraitė:

„Kūrinio choreografijos ašis – natūralus, primityvus, pirmykštis judesys, tyrinėjantis žmogaus raidos spiralę: nuo pirmykščio hominido per žmogbeždžionės ir beždžionžmogio archetipus iki šiuolaikinio žmogaus, vis dar savo kūne nešiojančio instinktų atmintį. Čia meilės tema plėtojama ne per siužetą ar psichologinius vaidmenis, o per kūną – kaip besikeičiančią, prieštaringą, gyvą būseną, kurioje glūdi geismas, smalsumas, konfliktas, atleidimas ir ištirpimas.

Judesio kalba grįsta šiuolaikinio šokio technikomis: floorwork, contact improvisation, release technique bei sensoriniu tyrinėjimu, kaip kūnas jaučiasi ir kaip jis skleidžiasi. Partnerystėje kūnai veikia kaip jėgos ir erdvės ašys, nuolat perkurdami pusiausvyrą, o abstraktūs, nelogiški deriniai laužo įprastą gravitaciją ir linijas, kurdami nuolat kintančius architektūrinius santykius erdvėje.

Kūrinio principas – abėcėlės struktūra, kuri persmelkia ir choreografiją: judesiai seka raidžių tvarką nuo A iki Z, kiekviena raidė tampa judesio ženklu, kryptimi, impulsu. Kūnai tampa gyvais rašmenimis, žodžiais, frazėmis: ne pasakoja istoriją, o kuria prasmės lauką remdamiesi Karen Reimer knygos „Legendary Lexical Loquacious Love“ struktūra. Muzikantai ir dainininkai nėra izoliuoti, jie įtraukti į bendrą veiksmą: juda erdvėje, išeina iš savo „muzikinių taškų“, įsijungia į šokėjų trajektorijas, tampa tiek garsiniais, tiek kūniškais dalyviais. Judesys, veiksmas, choreografija kuria meilės vaizdinį, kuris neegzistuoja kaip aiški istorija, bet skleidžiasi kaip nuolat vibruojanti, per kūnus, garsus, erdvę ir laiką rašoma gyva abėcėlė – meilės abėcėlė, kurioje kiekviena raidė yra ne tik žodis, bet ir kūnas, garsas, kvapas, prisilietimas.“

Scenografė Ona Juciūtė:

„Mane labai intriguoja galvoti apie knygą – balkšvų lapų rinkinį juosvomis raidėmis – kaip apie erdvę. Atmetus viršelius, romanui tarsi nerūpi jo išvaizda, jis yra kodas, kurio dėka pasakojimai įgyja charakterį. Kas nutinka tam charakteriui išardžius kodą ir visus žodžius surikiavus eilės tvarka? Kokioje erdvėje esame? Kaip atrodo knyga, iš kurios pašalinamos naratyvo spalvos? Kokia jos tekstūra bei formos? Man šis kūrinys taip pat primena atminties praradimą, kai prieš tai buvę loginiai ryšiai nutrūksta ir žodžius laikanti abėcėlinė struktūra atrodo kupina absurdo. Gal panašiai veikia ir meilė – susprogdina iki tol galiojusią tvarką, pakylėja nuo žemės, inspiruoja pradėti iš naujo.“

Skulptorius Donatas Jankauskas-Duonis:

„Šis kūrinys apie žmogų, kuriam kaip homo sapiens yra tik dvi savaitės jo 300 000 metų evoliucionavimo istorijoje. Pamatas lyg ir sudėtas iš eilės pagal susitarimą, kad nedingtų nuojauta, visos dainos apie meilę. Viską reikia matyti su meile. Daug I {aš} – tai užstrigęs klaviatūros klavišas ant I, gal knygos apie meilę net nebuvo. Mylime matymą ar nežinojimą, ką matome? Su kitomis protinėmis meilėmis kaip girdime, judame, užuodžiame… tas pats klausimas. Kodėl mes plaukuoti pagaliau? Berlyno zoo stebiu dvi jaunas gorilas, sėdinčias narve už storo stiklo, atsirėmusias nugarom į jį, galvas nukreipusios viena į kitą su nemirksinčių akių į akis žvilgsniu. Tai vyksta mūsų kokių dvidešimties homo sapiens akivaizdoj, visaip reaguojančiais į mizansceną. Mažieji japonai tapšnoja letenėlėm į stiklą, vyresni santūriai aptarinėja, ką mato. Nieko daugiau nevyksta – tik vienos gorilos akys lėtai pradeda kilti į publiką šiapus lango ir žvilgsnis sustoja tiesiai į manąjį. Vienas, du, trys, keturi, penki. Akys išsprogusios arba ilgakulnio nuostaba.

Jaučiau gėdą, sutrikau, keli žmonės atsisuko pažiūrėt, kas yra žvilgsnio auka. Negalėjau patikėt, kas dedasi. Ji perskaitė mane. Aš narve. Šypsotis arba dantis rodyti?

Gorila nuleido žvilgsnį atgal į ten, iš kur pakėlė, ir grįžo ten, kur viskas aišku ir tyra. Nepapasakos, nepadainuos. Veidas arba snukis.

Sekantis veiksmas su ekraną stebinčia, liečiančia, maistą iš automato gaunančia šimpanze. Valgyti arba ėsti.

LLLLOVE

asmuo su kojine ant veido ir daiktu, panašiu į pistoletą“

[Kalba netaisyta]

Trukmė: 60 minučių

Lietuvių ir anglų kalbomis

Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas, medžiaga platinama viešai.

Portālā AllEvents jūs vienmēr varat iegādāties biļetes uz pasākumu Festivali LLLLOVE | Alfabetizuota meilės istorija. Šiuolaikinės operos festivalis NOA, Vilnius, Lietuvos nacionalinis dramos teatras Oktobris 23

* Apraksts tiek tulkots automātiski. Var būt neprecizitātes. Pērkot biļetes, noteikti pārbaudiet pasākuma aprakstu biļešu veikala vietnē.