Pagal Williamo Shakespeareʼo dramą „Venecijos pirklys“ „VENECIJOS PIRKLĖ“ Rež. Agnius Jankevičius

„Venecijos pirklė“

Williamo Shakespeareʼo komedijos „Venecijos pirklys“ motyvais

Premjera – 2025 m. gruodžio 7 d.

Spektaklis rusų kalba su lietuviškais titrais

Kūrybinė grupė / Creative team / Twórcy / Творческая группа:
Režisierius ir inscenizacijos autorius  – Agnius Jankevičius
Scenografė ir kostiumų dailininkė  – Laura Luišaitytė
Šviesų dailininkas  – Darius Malinauskas
Projekcijų dailininkas  – Rimas Sakalauskas
Režisieriaus padėjėja  – Tatjana Belanouskaja
Spektaklio vadybininkė  – Aleksandra Šalkinė
Pjesę į rusų vertė  – Isajus Mandelštamas 

Vaidina :

Aleksandr Agarkov, Nikolaj Antonov, Anžela Bizunovič, Andrius Darela, Vladimir Dorondov, Jevgenija Gladij, Edita Gončarova, Aleksandr Kanajev, Jevgenija Karpikova, Viačeslav Lukjanov, Larisa Popova, Telman Ragimov, Jelena Ragimova, Jevgenija Rusakova, Jurij Ščiuckij

„Venecijos pirklys“ (angl. „The Merchant of Venice”) – vienas žinomiausių Williamo Shakespeareʼo kūrinių. Parašytas apie 1596-uosius, problematika plati, esmiška: žmonių santykiai, teisingumo ir gailestingumo prasmė, socialiniai ir religiniai konfliktai, nuolankios draugystės, ištikimos meilės, dosnumo ir kilnumo paslaptis. W. Shakespeareʼo personažai, siužetas išlieka aktualus ir šiandien, atveria didelę erdvę interpretacijoms. Žiūrovas neišvengiamai bus priverstas pagalvoti apie savo paties požiūrį į moralę, teisę, žmogiškumą.

Spektaklyje „Venecijos pirklė“ gilinamasi į skilimo temą. Anot režisieriaus Agniaus Jankevičiaus, žmogus nebesijaučia pilnavertis savaime, jaučiasi „sotus“ tik susijungdamas, atsitrenkdamas, kažką gaudamas ar imdamas iš kito ar kitų: „Šioje interpretacijoje tiek atskirų veikėjų, tiek jų grupių siekiai ir troškimai paženklinti skirties. Elito ir liaudies skirties, didžiųjų ir mažųjų, labiau vyrų ir mažiau vyrų, superžvaigždžių ir tų, kas į jas žiūri. Visi veikėjai kažkur keliauja: krikščionys, politinis elitas ieško savo aistros objekto, t. y. auditorijos, kuriai galėtų tarti svarų žodį, kiti pateptieji ieško sau pamainos, nes be galo trokšta ištrūkti į geresnį kraštą, tėvas ieško sūnaus, idant perduotų pietų davinį, liaudis ieško geresnio gyvenimo ir daro kompromisą su sąžine.“

Pjesės originale esminė draminė kolizija yra sandoris, paskola – 3000 dukatų. Tokią sumą skolinasi turtą iššvaistęs Venecijos aukštuomenės atstovas krikščionis iš pasiturinčio, bet niekinamo žydo Šailoko. Netesybų atveju žydas galės iš krikščionio kūno išsipjauti svarą mėsos. Keistoka paskolos sutartis?

A. Jankevičiaus interpretacijoje ši kolizija įgauna naujų atspalvių. Politinio elito atstovas iš liaudies atstovo už pinigus skolinasi 3000 balsų, 3000 mirusių sielų balsų. Tai veda prie simbolinės elito ir liaudies satisfakcijos. Ar mėsa taps nauja valiuta? Ar atgaila virs dvasios priebėga? Beje, kaip supratote A. Jankevičius spektaklyje Venecijos pirklys yra moteris. Cherchez la femme.

Kaip ir kitos W. Shakespeareʼo pjesės, „Venecijos pirklys“ dažnai statoma pasaulio teatruose, kuriami kino scenarijai. Tarp Lietuvoje labiausiai žinomų pastatymų – Jono Vaitkaus spektaklis Kauno valstybiniame dramos teatre (Šailokas – Liubomiras Laucevičius, Antonijus – Gintaras Adomaitis, 2003). Puikiai žinoma ir Michaelo Radfordo ekranizacija su Šailoku – Alu Pacino, Antonijumi – Jeremy Ironsu, 2004). Šailoko personažas – vienas geriausių pasaulinio repertuaro vaidmenų – seniai tapo bendriniu vardu, scenoje jį įkūnijo žymiausi aktoriai: Laurenceʼas Olivier, Dustinas Hoffmanas ir kt.

Agnius Jankevičius – teatro režisierius, aktorius, pedagogas, vienas Lietuvos teatro režisūros viduriniosios kartos lyderių, per daugiau nei 20 metų režisavęs spektaklius daugelyje Lietuvos profesionalių teatrų, sukūręs vaidmenų teatre ir kine. Vilniaus senajame teatre A. Jankevičius pastatė spektaklius: „Prakeikta meilė“ (2010), „Gronholmo metodas“(2013), „Ledas“ (2015), „Idiotas“ (2018), „Kankinys“ (2024), „Reforma“ (2024). Režisieriaus spektakliams būdingi deformuoti personažų įvaizdžiai, užaštrinta plastinė bei vokalinė raiška, kritiška politinė ir socialinė laikysena, siekis suvokti ir perteikti savo kartos pasaulėjautą. Režisierių domina žmogus, atsidūręs už visuomenės ribų, autsaideris, nepritapėlis. 

///

ŠAILOKAS

Žuvims jaukas! Jeigu ja nieko negalima pasotinti, ji pasotins mano kerštą. Jis išjuokė mane, pražudė man pusę milijono, juokėsi iš mano nuostolių, tyčiojosi iš mano pelno, niekino mano tautą, žlugdė mano sandėrius, atšaldė nuo manęs draugus ir įsiutino priešus. O dėl ko? Dėl to, kad aš žydas? Gal žydas neturi akių? Gal žydas neturi rankų, kūno dalių, organų, pojūčių, jausmų, aistrų? Gal ne tas pats maistas jį pasotina, ne tas pats ginklas sužeidžia? Gal ne tos pačios ligos jį paguldo į patalą, ne tie patys vaistai išgydo, ne tie patys žiemos speigai ir vasaros karščiai kankina jį, kaip ir krikščionį? Įdurkit mus – ar mums nebėgs kraujas? Pakutenkite – ar mes nesijuoksim? Nuodykite – ar mes nemirsim? Įžeiskite – ar nekeršysim? Jei mes viskuo į jus panašūs, būsim ir tuo panašūs. Jeigu žydas įžeidžia krikščionį, kuo tampa jo nusižeminimas? Kerštu! Jeigu krikščionis įžeidžia žydą, kuo, mokantis iš krikščionių, turėtų tapti jo kantrybė? Tik kerštu! Jūs mus mokote niekšybių – ir aš imsiuosi jų, ir truks pliš pranoksiu savo mokytojus!

(William Shakespeare. „Venecijos pirklys“. Iš anglų kalbos vertė Vytautas P. Bložė (1962)

Dėkojame už pagalbą Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui.

Portālā AllEvents jūs vienmēr varat iegādāties biļetes uz pasākumu Teatris Pagal Williamo Shakespeareʼo dramą „Venecijos pirklys“ „VENECIJOS PIRKLĖ“ Rež. Agnius Jankevičius, Vilnius, Vilniaus Senasis Teatras Decembris 07

* Apraksts tiek tulkots automātiski. Var būt neprecizitātes. Pērkot biļetes, noteikti pārbaudiet pasākuma aprakstu biļešu veikala vietnē.