(Klaipėda) Misterija "Dievai ir žmonės"

Baltiška misterija „Dievai ir žmonės“

Čiurlionio 150-osioms metinėms

Į sceną grįžta žiūrovų pamiltas, vienas įspūdingiausių ansamblio „Lietuva“ muzikinių spektaklių – misterija „Dievai ir žmonės“. Tai šiuolaikiška Baltų kultūros interpretacija, kur moderni muzika ir šokis persipina su archajiškais garsais, sutartinėmis ir ritualais. Išgyvenimus sustiprina novatoriška misterijos scenografija: atlikėjai tarsi atsiduria gyvuose paveiksluose, esančiuose daugiasluoksnėje projekcijoje – sukuriamas trimačio vaizdo įspūdis. Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų.

Tolima ir mįslinga, paslaptimis apaugusi praeitis traukia ne vieną smalsuolį. Nuo 2019 m. gyvuojantis projektas ir anšlaginiai turai po Lietuvą subūrė pilnas sales žiūrovų, kultūros ir meno gerbėjų bei užsienio svečių. Publika asmeninėmis patirtimis išgyveno gyvybės atsiradimo, jautrias šeimos scenas bei vyriausiojo sūnaus – kario žūtį kovoje, o pagoniškos baltų apeigos atgimė šiuolaikišku ir analogų Lietuvoje neturinčiu pavidalu. Tuomet renginys abejingų nepaliko: vieni ašarojo, kiti aikčiojo iš nuostabos, treti pasinėrė į mistišką ir užburiantį sapną.

„Viskas tikra, gilu, daugybė atpažįstamų ženklų, ir ne tik iš senosios lietuvių pasaulėjautos… Vien ko vertas finalas su Čiurlionio „Karalių pasaka“, – žavėjosi ir Lietuvos etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus „Romuvos“ vaidilė ir Etninės kultūros globos Tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Šokio ir muzikos spektaklyje „Dievai ir žmonės“ perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai. Bene intymiausia misterijos scena – meilės aktas. Per šokį subtiliai vaizduojamas gyvybės užsimezgimas primins meilės galią ir žmonijoje pasėtą dieviškumo kruopelę kurti kitą žmogų.

Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai – tai tik dalis nuostabą keliančių dalykų. Misterijoje skambės  originalios kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurtos elektroninės archajiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, pastiprintos įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditatyviais garsais. Muzikiniam spektakliui mistikos priduos ne tik atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis, burdoninis bei folkloriniai dainavimo būdai.

Atkoduoti Baltų kultūrą sumanė spektaklio režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Tai viena žinomiausių Lietuvos dainų švenčių, festivalių, įvairių renginių režisierių bei choreografių, kuri siekia atskleisti lietuvių tautos gyvenimo gilumines prasmes ir jų reikšmę moderniame pasaulyje. L. Dabužinskaitė režisavo ir daugiau „Lietuvos“ programų – koncertą „Dainuojanti laisvė“, Laisvės gynėjams skirtą oratoriją „13” ir koncertą „Eisva mudu abudu“.

Modernaus šokio choreografiją kūrė garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos „Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio choreografės Agnė Rickevičienė, Sandra Muningytė – Domingo, režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir šokių varžybų prizininkas Dainius Biskis.

Žiūrovai išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal archeologinius tyrinėjimus. Kostiumų ir scenografijos dailininkė – žinoma teatro scenografė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Vaizdo projekcijas kūrė spektaklio vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, taip pat ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Dalies kūrinių tekstų autorius – Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,  poetas ir vertėjas  Vladas Braziūnas.

Be valstybinio ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Idėjos autorė ir režisierė: Leokadija Dabužinskaitė

Režisierės asistentė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Kompozitoriai: Linas Rimša ir Aras Žvirblys

Choreografai: Agris Danilevičs, Sandra Muningytė – Domingo, Agnė Rickevičienė, Dainius Biskis, Leokadija Dabužinskaitė

Kostiumų ir scenografijos dailininkė: Daiva Samajauskaitė

Vaizdo projekcijų dailininkas: Rimas Sakalauskas

Šviesų dailininkas: Vilius Vilutis

Dalies tekstų autorius: Vladas Braziūnas

DALYVAUJA:

Atlikėjai: valstybinio ansamblio „Lietuva“ choro ir šokio grupės

Solistai: dainininkai Rasa Serra, Airida Mockutė-Burkauskienė, Valentinas Krulikovskis, Milda Pieškutė (VU ansamblis „Ratilio“), Saulius Vasiliauskis, Donatas Kaikaris, šokėjai Greta Frolovaitė, Adam Czaplis, Aušra Krasauskaitė / Urtė Bareišytė-Žuromskienė, Simonas Laukaitis ir kiti

DĖKOJAME: Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui už skaitmenines dailininko kūrinių kopijas